KLAUSIMAS:

         Janina R.  iš Šiaulių: „ Šiuo metu aš gaunu neįgalumo pensiją. Neužilgo man sueis senatvės pensinis amžius, todėl noriu paklausti: ar suėjus senatvės pensiniam amžiui aš galėsiu gauti abi, t.y. senatvės ir neįgalumo pensijas? ar į darbo stažą, reikalingą senatvės pensijai paskirti,  užsiskaitys tas laikas, kai aš nedirbau ir gavau neįgalumo pensiją? kuri pensija yra didesnė – neįgalumo ar senatvės?“

ATSAKYMAS:

         Gerbiama Janina, ta pensija, kurią Jūs dabar gaunate, vadinasi valstybine socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (iki 2005 m. liepos 1 d.- vadinosi invalidumo pensija).

          Kai Jums sueis senatvės pensinis amžius (moterims – 60 metų)  Sodros teritorinis skyrius, kuris Jums moka neįgalumo pensiją,  privalės spręsti Jūsų pensijos klausimus iš naujo.

           Jūs negalėsite vienu metu gauti abiejų, t.y. senatvės ir netekto darbingumo pensijų, nes įstatymas to nenumato Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis nenustatinėjamas. Paprastai šiems asmenims skiriama senatvės pensija.

           Kadangi Jums netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta ir mokama iki senatvės pensijos amžiaus suėjimo dienos, skiriant senatvės pensiją netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikas  bus prilygintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, t.y. į stažą įskaitytas.

            Kuri pensija bus didesnė, iš karto sunku atsakyti, nes netekto darbingumo pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę, kaip ir senatvės pensija. Kurią pensiją Jums naudingiau pasirinkti,  privalo patarti teritorinis „Sodros“ skyrius.

            Pažymėtina, kad nuo 2009 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimams, nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, kurie netekto darbingumo pensijos gavimo metu sukako senatvės pensijos amžių, gali būti mokama netekto darbingumo pensija, jei ši pensija yra didesnė nei paskirtoji senatvės pensija.

LESIA teisininkas Juozas Vytas Jacevičius atsakinėja į epilepsija sergantiesiems aktualius klausimus, aiškina naujus įstatymus ir jų įtaką neįgaliųjų gyvenimui. 

Plačiau>>>

KLAUSIMAS:

Pastaruoju metu Lietuvoje dėl ekonominio sunkmečio darbdaviai daug kur mažina darbuotojų skaičių, vieni atleidžiami, kiti lieka dirbti. Keletas epilepsija sergančiųjų teiraujasi dėl jų teisės išlikti darbe, taip pat prašo paaiškinti apie išankstinės senatvės pensijos paskyrimo sąlygas.

ATSAKYMAS:

Pagal LR Darbo kodekso 135 straipsnį, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai,  kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai.

Tačiau būtina žinoti, kad nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

Kad būtų paskirta išankstinė senatvės pensija turi būti šios sąlygos:

1) iki senatvės pensijos amžiaus turi būti likę ne daugiau kaip 5 metai (moterims pensinis amžius yra 60 metų, vyrams 62,5 metų );

2) reikia turėti ne mažesnį kaip 30 metų darbo stažą;

3) paskutinius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos įstatymų nustatyta tvarka būti registruotas bedarbiu Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje;

4) negauti kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas, įstatymų nustatytais atvejais mokamas namuose neįgaliuosius slaugantiems asmenims), užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos ar bedarbio pašalpos;

5) nebūti ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą;

6) atitikti kitas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius) nepaisant vaikų (įvaikių) neįgalumo lygio arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2004 m. balandžio 1 d. I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba iki 2005 m. liepos 1 d. tapusius I ar II grupės  invalidais  iki 18 metų), jeigu šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. invalidais) iki 18 metų, bei asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiškos negalios invalidus), išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka kitas išvardytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai gauti, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną šie asmenys turi ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Asmeniui, kuris iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas nedarbingu ir atitinka išvardytas sąlygas, išankstinė senatvės pensija skiriama, jeigu jis buvo įstatymų nustatyta tvarka nepertraukiamai registruotas bedarbiu Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje paskutinius 12 mėnesių, iki buvo pripažintas nedarbingu, ir jeigu jis, tapęs darbingu, vėl užsiregistravo ir yra registruotas bedarbiu iki pat kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dienos.

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip kaip valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Šias pensijas skiria ir moka Sodros teritoriniai skyriai.

Neįgaliųjų teisių konvencija

      Šį dokumentą Jungtinių Tautų organizacija priėmė 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke.  Lietuva JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją pasirašė 2007 m. kovo 30d.

      Lietuvos Respublikos Seimas JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu  Nr. XI-854, įsigaliojo nuo 2010-06-10 („Žinios“, 2010, Nr. 67-3350)

      Ši konvencija ir jos fakultatyvusis protokolas turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu ir yra  tiesioginio  galiojimo.

Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvus protokolas (.pdf)

KLAUSIMAS:

Daug epilepsija sergančiųjų domisi automobilio vairavimo galimybėmis, teiraujasi kur kreiptis dėl leidimo vairuoti, kaip tikrinama vairuotojų sveikata.

ATSAKYMAS:

Norint vairuoti automobilį, reikia išlaikyti vairavimo egzaminus ir nustatyta tvarka įgyti vairuotojo pažymėjimą. Apie tai išsamią informaciją rasite VĮ „Regitra“ tinklapyje, adresas: www.regitra.lt

Kitas klausimas – vairuotojų sveikatos tikrinimas. Tai reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-973 patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, kuris įsigaliojo nuo 2009 metų sausio 1 d.

Šiame apraše vairuotojai skirstomi į dvi grupes: pirmojoje - AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.

Antrajai grupei priskiriami vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.

Nuo 2009 metų sausio 1 dienos pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus  sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų (buvo - kas 5 metai), asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus (buvo - kas 3 metai), asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus.

Pagal naująją tvarką asmenims, kuriems anksčiau nebuvo leidžiama vairuoti dėl medicininių priežasčių, numatomi tik individualūs vairavimo apribojimai, (pvz.  leidžiama vairuoti tik dienos metu, važiuoti be keleivių, važiuoti neviršijant tam tikro nurodyto greičio, ne greitkeliais, be priekabos ir kita).  Sergantiems opalige, bronchine astma ir kai kuriomis kitomis ligomis, anksčiau vairuoti nebuvo leidžiama,  dabar - leidžiama. Nesuteikiama teisė vairuoti asmenims, turintiems rimtų regos sutrikimų, aukštą nekoreguotą kraujo spaudimą, esant tam tikros ribos klausos susilpnėjimui, visiškam kurtumui (leidžiama vairuoti išimties tvarka vairuotojui mėgėjui), esant ryškiai neurologinei simptomatikai (dažni priepuoliai), sergantiesiems sunkiomis plaučių, širdies ligomis.

Epilepsija sergantiesiems yra šie apribojimai:

1. Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų – 2 metus.
2. Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant,  A; A1; AM; B; B1 ir BE  kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų – 10 metų.
3. Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo.
4. Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų  A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama.
5. Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų – 2 metus.

Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Asmuo, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

KLAUSIMAS:

Pastaruoju metu LESIA gauna daug epilepsija sergančių žmonių nusiskundimų, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos  „gydo“ neįgaliuosius mažindamos neįgalumo lygį, nors neįgalieji jokio sveikatos pagerėjimo nejaučia, o veikiausiai pagal amžių - atvirkščiai. Neįgalieji klausia ar yra galimybė tokius sprendimus apskųsti.

ATSAKYMAS:

Asmuo, nesutinkantis su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT)  komisijos sprendimu dėl jam  nustatyto neįgalumo ir darbingumo lygio, šį sprendimą gali apskųsti Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisijos adresas: Gedimino pr., 60, LT-01110, Vilnius. Toks skundas turi  būti paduodamas ne vėliau kaip  per 30 dienų nuo raštiško NDNT priimto sprendimo gavimo dienos

Jeigu Ginčų komisijos sprendimas netenkina, jis per 20 dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g., 2, LT-01102, Vilnius).

Perspėjame, kad aplenkti Ginčų komisijos ir iš karto kreiptis į teismą negalima, nes Ginčų komisija yra privaloma ginčų dėl NDNT sprendimų  ikiteisminio nagrinėjimo institucija.